C                        Am

Aš jau nepakeliu minčių apie tave!

  F                          G

Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,

   Em                     Am

Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,

F                         G

O tu sakai: „Stovėk, kaip stovi laisvė!“ (2 k.)

  F                        G 

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,

                             C               Am

Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,

 F                 G

Taip, kaip uždaro vakarą naktis,

                          F                  G

O tu man atsakai: „Aš - tavo laisvė!“



C                        Am

O nesibaigianti kelionė į tave!

F                         G

Jau kaip akmuo šalikelėj suklupęs

 G                      Am            

Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,

F                            G

O tu sakai: „Eik taip, kaip eina laisvė!“