Daina apie Vilniu

   E                      C
Cia barstome nuomones, cia gliaudom mintis,
   F                   G
Svetimi vaikai, per ta laika uzauga,
      E                       C
Ir nukanda vilniaus bokstams, galvas, neviltis,
  E              G
O pliki stogai, plaukais apauge.


Cia rotuse-lyg napoleono pulkai,
Nuo kadaisc karaliauja, balandziai ubagai.
Jie ryja ir sika, reklamuodami sali,
Gaila dingo kapsukas, bet yra vienas balius.


Cia katedros bokstas, ikalines laika
Dar mojuoja varpais ir slapimo nelaiko,
cia pavyksta uzciuopt praeities didinguma,
Nors kojos iklimpusios i kramtoma guma.


        A            G
PR.As einu gatve, neparodyt save
        F                  E
   Neprikelt is numirusio miesto duzio,
        A               G
   Kaip prastam kine, atbuline data,
        F                    G
   As tik ieskau kitos gatves puses.


Per slapia saligatvi, dar mazi ir jaukus,
Bega lekia ir suba palaidi jausmai
Cia visdar atsigrezi lyg kas tave sauktu
Ir vis pabundi kai nutyla garsai.


Oi neklausk mano miela, ko siam mieste stinga stinga,
Mes cia neparsiduodam, bet po biski atpingam.
Tik pilis visdar laikos auksciau juros lygio,
Kai vilkas nesapnuojamas visai surudyja.


        A            G
PR.As einu gatve, neparodyt save
        F                  E
   Neprikelt is numirusio miesto duzio,
        A               G
   Kaip prastam kine, atbuline data,
        F                    G
   As tik ieskau kitos gatves puses.