Ant Tėvo Dalgio Ašmenų

A
Lankoj pražydo dobilai, griežle skardena neramiai,
    D                     A         E     D         A
Kartoja šienpjoviams lig ryto, kad pirmo šieno nesulytu,
(arba)
A                                           D
Kad neišlytu iš žiedu, pirmu rasu ir spinduliu,
                         A         E     D             A
Juk šienui žiema šitaip reikia, tada saldus bus pienas vaikui.
Pr.2k.
          A
Ant tevo dalgio ašmenu

Aušra žeredavo menu,
                          D
Galandant lyg varpai skambejo,
                   A
Gandrai i pradalge lydejo
     E    D          A
Ant tevo dalgio ašmenu.

Visiems mums buvo cia drasu ir viskas buvo mus visu,
Medžius vadinome mes broliais, o kalnelius - kapais senoliu.
Kol nelauktai žinia baisi, lyg žaibas kilo debesy,
Kryželi numuše nuo klevo, tremtin nusiusti atvažiavo.

Žvaigždes raudonis atvarte, ugnim žeravo nejaukia,
Kai skridom begiais begaliniais, raudodama dalia tremtinio.
Sapnuos vaidenas dobilai, tad šiena pjaut jau per velai,
Kad rudys tevo dalgi eda, lankoj juk vyturiai negieda.

                                              Pagal Remigijų Lukauską.