Baltais pūkeliais

Am               F                 G         Em
Baltais pūkeliais krinta snaigės iš viesulingų debesų.
   Am               F            G             C
Išskrido paukščiai lig dausų. Tylu, jų meilės giesmės baigės.
    Dm           G              C          Am
Lai krykštauja toli nuo mūs užmiršę darganas ir lietų.
   Dm              E           Am
Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą.

Kokia niūri rimtis aplinkui, kaip viskas tuščia ir nyku,
Kai negirdėti virš laukų sparnuotų mūsų giesmininkų.
Drauguži mielas, būk ramus. Šaltos žiemos ranka gruoblėta
Išbaidė juos, bet į namus jie grįš pavasarį saulėtą.

O mes, besparniai žemės paukščiai, juos pasitinkam akimis
Ir vėtrą vėl nujausdami grėsmingon šiaurėn žiūrim baukščiai.
Likimas piktas ir nuožmus dažnai lyg žaislą žmogų mėto.
Pavydžiu paukščiams - į namus jie grįš pavasarį saulėtą.

Jie lėks viršum kalnų ir klonių, jie lėks melsvais dangaus keliais
Ir vėl, kaip pernai, nusileis ant seno ąžuolo galiūno.
Ir džiugins jaunus ir senus giesmė tiek sykių jau girdėta.
Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą.

Arba Dm Gm C Dm
     Dm G C F
     Gm C F Dm
     Gm A Dm D7